Realybėje gavosi taip, kad pabaigusi meno mokyklą dailės skyrių aš paskutinę minutę persigalvojau ir pirmu numeriu parašiau stojimus ne į architektūrą, o agronomiją. Niekas nevertė, jeigu ką. Tuo metu svajonių darbas atrodė – darbas prie traktorių parodose, ką ir pabandžiau jau antrame kurse.
Pabaigusi bakalaurą vis dar nekenčiau daržų, bet nežinodama, ką veikti toliau įstojau į magistrą. Neatspėsite, kur? Ogi ten pat ir dar į tą pačią agronomiją. Tuo pačiu metu išvykau į Erasmus, „pasimatuoti” ar patiktų dirbti mokslų centre. Nepatiko, tad pradėjau sodo rūbų „Garden Mood” verslą. Viskas ėjosi puikiai, labai patiko išskyrus tai, kad negalvojau, kad 99% darbo bus prie kompiuterio.
Supratau, kad man reikia aktyvaus hobio, laiko gamtoje, akių pailsinimo, kurios baigė „išvarvėti”. Tuo pačiu metu ieškojau žmonių, kas patestuotų mano sodo rūbus, bet vis negaudavau norimo rezultato. Ir tada kažkaip netikėtai sužinojau, kad Lietuvoje galima užauginti visai gražių gėlių. Tokių, kokių niekada nerasdavau floristikos parduotuvėse.
Suvedžiau, kad turiu gi kažkur pritaikyti agronomijos 6 metų žinias, reikia „Garden Mood” rūbus testuoti realiomis sąlygomis, pagaliau ir gėlių norisi tokių, kurių nerandu. Vadinasi teks kurti gėlių ūkį.
Priėmusi šį iššūkį grįžau į tą patį kaimą, į tuos pačius daržus, tik dabar ne bulves ar morkas auginu, o gražiausias gėles. Pirmų metų rezultatas taip nustebino, kad supratau, kad savo kūryba noriu dalintis su Jumis.
Dalinuosi ne tik puokštėmis, bet ir pačiu auginimu, kuris tikrai ne kaip „per sviestą” net man agronomei. Mano kelionę galite stebėti Youtube „Medos ūkis”.
